Darbas keicia gyvenimo filosofija

Dirbti kenkia psichinei sveikatai.

Tai kad neishsimiegi, neturi nei laiko nei noro teisingai pasidazyti, apsirengti ir teseti savo fyfos varda ir taip vieshai ir placiai žinoma. Tai mane ir jaudina ir skaudina.
Bet kitas zostkas dalykas, kuri esi priverstas pripazinti: Pirmadieni gerti yra blogai.

O buciau as dabar terbutoj, tai dar iki dabar miegočiau. I paskaitas tikriausiai neiciau. Kokia pirma gal ishlisciau i virtuve. Tada ateitu puikiosios sugyventines. Shneketume, kaip nuostabiai vakar praleidome laika, koks nuostabus gyvenimas ir planuotume, ko gi cia paskanauti sio nuostabaus antradienio pavakare, kuri jau tikrai neužilgo. O laika iki jos prastumtume dziaugsmingu klegesiu ir nagu lakavimu.

O dabar: atsikeliu pikta. Vaziuoju i darba pikta. Darbe dirbti negaliu bet jau nebe pikta, nes per blogai jauciuosi kad buciau pikta. Niekas manes neuzjaucia!!! Atgailauju uz tuos du butelius vakar patvarkytus nes suka skrandi. Ir jauciu pirma karta gyvenime gailiuosi, kad geriau pirmadieni.